Ar menas gali padėti vaikams išmokti mąstyti? Ar žiūrėjimas į paveikslus gali lavinti kalbinius įgūdžius ir stiprinti socialines emocines kompetencijas? Atsakymas – taip. Vizualinio mąstymo metodas padeda net patiems mažiausiems vaikams reikšti mintis, klausytis vieni kitų ir gilinti pasaulio suvokimą.
Remiantis Philipo Yenawine – vieno iš vizualinio mąstymo metodo kūrėjų – knyga Visual Thinking Strategies for Preschool, šis metodas puikiai pritaikomas dirbant su 3–5 metų vaikais. Tai ne tik įdomi veikla, bet ir kryptingas ugdymas, padedantis vaikams ruoštis mokyklai.
Socialinio emocinio ugdymo programos autorės dalyvavo MO muziejaus ir Britų tarybos projekte „Vizualinio mąstymo mainai mene: MOkytojų projektas II“. Mokymų metu autorės dalinasi patirtimi kaip pedagogai gali pritaikyti metodą dirbant su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais.
Kodėl svarbu taikyti vizualinio mąstymo metodą ikimokykliniame ugdyme?
Ikimokyklinis amžius – tai metas, kai formuojasi kalbiniai, socialiniai ir emociniai įgūdžiai. Šis metodas padeda:
- Lavinti žodinę raišką – vaikai mokosi reikšti mintis aiškiai, naudoti naujus žodžius.
- Ugdyti socialinius įgūdžius – mokosi atpažinti emocijas, išmoksta išklausyti kitų, reaguoti pagarbiai.
- Skatinti kūrybiškumą – nėra „neteisingų“ atsakymų, svarbi kiekviena nuomonė.
- Stiprinti kritinį mąstymą – vaikai mokosi remtis įrodymais, ne tik spėti.
Yenawine pabrėžia, kad pedagogui nebūtina būti meno žinovu. Svarbiausia – kurti saugią, atvirą erdvę pokalbiui. Vizualinio mąstymo metodas tinka ne tik dailės užsiėmimuose. Jį galima taikyti kalbant apie kasdienį gyvenimą, emocijas, net gamtos reiškinius. Tai universali priemonė, kuri prisideda prie visuminio vaiko ugdymo.